Seimo narys Liutauras Kazlavickas ragina Švietimo ir mokslo ministeriją imtis sprendimų dėl patyčių mokyklose

2015-03-07

Žiniasklaidoje kiekvieną savaitę mirgant antraštėms apie vaikų savižudybes ir patyčias mokyklose, Lietuvos savižudybių rodikliams jau kelis dešimtmečius išliekant didžiausiais Europoje, tačiau atsakingoms institucijoms tiek pat laiko nesiimant jokių veiksmų, Seimo narys Liutauras Kazlavickas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją ragindamas visose Lietuvos mokyklose įdiegti patyčių prevencijos programas ir užtikrintai jų įgyvendinimui reikiamą finansavimą.

„Turime įvairiausių, pasaulyje pripažintų ir mūsų mokyklose realiai veikiančių psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos programų, kurios efektyviai sprendžia patyčių, smurto ir agresijos problemas. Tačiau tokias programas taikančių mokyklų vis dar nedaug – tik kas ketvirta. Tai akivaizdžiai rodo, kad agresyvaus vaikų ir paauglių elgesio problemų spręsti vis dar nesame pasiruošę, o taip pat – neįvertiname ir jų masto, poveikio bei pasekmių", – teigia Seimo narys Liutauras Kazlavickas ir atkreipia dėmesį, jog Švietimo ir mokslo ministerija neturėtų likti nuošalėje, kai kalbama apie mikroklimatą mokyklose bei vaikų emocinę ir psichinę sveikatą.

Anot „Vaikų linijos” vadovo dr. Roberto Povilaičio, neužtenka reaguoti tik į pavienius, atgarsį visuomenėje sukeliančius atvejus – norint sumažinti patyčias, reikia visos ugdymo įstaigos įsitraukimo į problemos sprendimą.

„Mokyklose, kurios sistemingai įgyvendina patyčių prevencijos programas ir visi mokyklos darbuotojai mokosi, kaip atpažinti ir reaguoti į tyčiojimąsi, patyčių pradeda mažėti”, – sako R. Povilaitis.

Nuo 2008-ųjų Lietuvos mokyklos gali vykdyti tarptautinę „Olweus“ programą. Jos metu į darbą yra įtraukiamas visas mokyklos personalas, vaikai ir tėvai, jie yra mokomi atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Bendruomenė taip pat gali pasikviesti specialistų, padedančių vykdyti programos rekomendacijas ir pritaikyti jas konkrečioms situacijoms.

Tačiau mokymo įstaigos mieliau renkasi kitokias programas. Pavyzdys palyginimui – prieš keletą metų net 96 proc. bendrojo ugdymo mokyklų vykdė alkoholio prevencijos veiklas, tuo tarpu patyčių prevencijos – tik 18 proc. mokymo įstaigų.

Nors specialistai vieningai teigia, jog bet kuri prevencinė programa turi būti vykdoma ne vienerius ar dvejus metus, o nuolatos, taip pat apimti kuo daugiau mokyklų – dabartinė Lietuvos praktika rodo, kad jei tokios programos ir yra diegiamos – po kelių metų jos nebeatnaujinamos ar įgyvendinamos nenuosekliai.

„Ministerija turi imtis priemonių, kad per artimiausius metus visose Lietuvos mokyklose pradėtų veikti rimtos patyčių prevencijos programos. Dar daugiau – jei kalbame apie sveiką švietimo sistemą, apie šiuolaikinę saugią, patrauklią ir visapusę asmenybę gebančią ugdyti mokyklą, neturime pamiršti dalykų, kurie yra pamatiniai ne tik mokymosi laikotarpiu, bet ir gyvenime apskritai. Emocinis intelektas yra vienas iš tokių“, – įsitikinęs L. Kazlavickas.

Patyčių statistika yra žinoma jau nuo 1994-ųjų, kai pagal Tarptautinę mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimų programą buvo pradėtas tirti jų paplitimas Lietuvoje. Paskutiniai tyrimai atskleidė, kad net du iš trijų šalies mokinių yra susidūrę su patyčiomis – iš kitų tyčiojosi patys arba buvo tyčiotasi iš jų, o „Jaunimo linijos“ statistika rodo, jog praėjusiais metais dėl patyčių mokykloje vaikai skambino du kartus dažniau nei dėl patiriamų patyčių kitose aplinkose.