JEI IŠ TAVĘS TYČIOJASI

Apsiginti nuo patyčių ar sugalvoti, kaip reaguoti į patyčias tikrai nėra lengva. Gali būti, kad jauti daug įvairių jausmų – pyktį, liūdesį, nerimą, bejėgiškumą. O be to ir skriaudėjai neretai stengiasi įbauginti ir grasina, kad bus dar blogiau, jei patyčias patiriantis vaikas kreipsis pagalbos.

Tačiau nors ir kokia beviltiška atrodo patyčių situaciją, žinok, kad yra būdų ją išspręsti. Tam gali prireikti daug laiko ir kantrybės, tačiau su kitų žmonių pagalba galima pasijausti geriau ir sumažinti patyčias. Tu turi teisę būti saugus mokykloje, kieme ar internete – tad būtinai kreipkis pagalbos!

Jei susidūrei su patyčiomis mokykloje ar kieme
  • Papasakok. Pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti, kai iš tavęs tyčiojamasi – tai papasakoti apie tai kam nors. Pasakyk draugui, kas vyksta – skriaudėjui bus sunkiau užsipulti tave, kai turi draugą, kuris tave palaiko. Gali pakalbėti apie tai su kuo nors iš suaugusiųjų: tėvais, mokytojais, su kuo nors kitu, kuo pasitiki ir kas tau galėtų padėti. Nebijok prasitarti apie skriaudėjus, nes jie elgiasi nederamai ir neturi teisės skriausti nei tavęs, nei kitų vaikų. Jei kam nors papasakojai, bet tai nepadėjo – nenusimink! Tu gali papasakoti apie tai dar kam nors.
  • Nekreipk dėmesio į skriaudėjus. Ryžtingai, tvirtai pasakyk: „Ne“, po to apsisuk ir nueik savo keliu. Nebijok, kad žmonės manys, kad esi bailys ir pabėgi. Tai netiesa. Tiesiog taip skriaudėjui daug sunkiau tave erzinti.
  • Jeigu tave apsupo grupė skriaudėjų, pažiūrėk silpnesniam į akis ir pasakyk: „Tai nejuokinga“.
  • Negalvok, kad esi to vertas. Tu nesi nusipelnęs tokio bendravimo. Patyčios nėra tavo kaltė. Pabandyk atrodyti savimi pasitikintis ir nebijantis skriaudėjų, net jeigu jie gąsdina tave.
  • Venk tų vietų, kuriose dažnai lankosi skriaudėjai. Gali būti, kad turėsi eiti kitu keliu į mokyklą, vengti tam tikrų mokyklos ar žaidimo aikštelės vietų, eiti į drabužinę ar tualetą tik tuomet, kai ten bus kitų žmonių. Tai gali padėti išvengti nemalonaus susidūrimo su priekabiautojais.
  • Nesustok, kai prie tavęs kabinėjasi. Eik toliau savo keliu.
  • Užsirašyk viską, kas tau nutinka, visas įvykių smulkmenas, taip pat savo jausmus. Pirma, tai padės tau lengviau viską suprasti ir prisiminti. Antra, kai nuspręsi kam nors apie tai papasakoti, bus lengviau įrodyti savo tiesą, nes turėsi užrašus.
  • Nepulk priešintis skriaudėjams, ypač jei jauti, kad jėgos nelygios. Dažniausiai skriaudėjai yra stipresni už tave arba yra keliese, todėl jaučiasi saugiai tyčiodamiesi. Jei pasipriešinsi, gali būti, kad situacija tik pablogės: tave gali sumušti arba gali būti apkaltintas pirmas pradėjęs konfliktą ar muštynes.
  • Nebūk vienas. Dažniausiai priekabiautojai puola pavienius vaikus ir paauglius. Labai svarbu, kad jaustumeisi saugus. Stenkis kuo mažiau laiko būti vienas. Pavyzdžiui, namo eik su draugais arba, jei jautiesi nesaugus, paprašyk ko nors likti su tavimi.
Jei susidūrei su patyčiomis internete
  • Nereaguok (neatsakinėk) į jokius bandymus susisiekti (pavyzdžiui, į žinutes, skambučius, el. laiškus), kuriais siekiama trukdyti ar reikalaujama atkreipti dėmesį. Atsakymas, dėmesio atkreipimas skatina tęsti patyčias.
  • Nepanaikink žinučių. Jeigu žinutėmis siekiama pasityčioti, įbauginti, užpulti, jas reikia išsaugoti ir pateikti policijai ar kitai organizacijai kaip įrodymus.
  • Blokuok siuntėją/pakeisk privatumo nustatymus. Galima užblokuoti telefono numerį, iš kurio gaunamos nemalonios žinutės ar skambučiai. Taip pat internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose galima „užblokuoti“ tave įžeidinėjantį asmenį, pakeitus savo privatumo nustatymus.
  • Pranešk žmonėms ar organizacijoms, kurie gali padėti. Galima kreiptis į svetainės administratorių arba „karštąją liniją“ (www.draugiskasinternetas.lt).
  • Venk vietų elektroninėje erdvėje, kur galima sutikti skriaudėjus. Pavyzdžiui, jeigu prie tavęs priekabiaujama tau žaidžiant internetinį žaidimą, pabandyk susirasti kitą vietą ar būdą, kaip galėtum žaisti šį žaidimą ar paieškok kitų žaidimo partnerių.
  • Kalbėkis su žmonėmis, kuriais pasitiki. Pokalbis su tėvais, draugais, mokytojais ir kitais žmonėmis, kuriais pasitiki yra puikus būdas pradėti spręsti elektroninių patyčių situaciją. Taip pat visuomet gali paskambinti ar parašyti į „Vaikų liniją
Kuo gali padėti suaugusieji?

Kartais atrodo, kad suaugusieji niekuo negali tau padėti susiklosčius sudėtingoms situacijoms. Tuomet vaikai dažniau kreipiasi į savo bendraamžius, kiek vyresnius draugus, o ne į tėvus ar mokytojus. Kodėl vaikai nesikreipia pagalbos į suaugusiuosius? Atsakymą į šį klausimą geriausia žinai tu pats. Kai kurie vaikai sako, kad papasakojus suaugusiesiems apie patyčias situacija ne gerėja, o pablogėja.

Tačiau neretai suaugusieji nori padėti tau, tik gal ne visuomet žino patį geriausią būdą, kaip tai padaryti. Svarbu, kad žinotum, jog kartais jie irgi jaučiasi sutrikę ir nežino, kaip geriau padėti savo vaikui ar mokiniui, kuris kreipėsi į juos pagalbos. Kartais gali atrodyti, kad suaugusieji nieko nedaro, nors tu ir prasitarei jiems apie savo bėdas. Būk kantrus, suaugusiesiems irgi reikia laiko susiorientuoti, ką ir kaip daryti, kad padėtų tau susidoroti su iškilusiais sunkumais. Taigi kreipdamasis į suaugusiuosius tu gali tikėtis tokios pagalbos:

  • Su suaugusiaisiais gali tiesiog pasikalbėti. Kartais vien išsikalbėjus apie sunkumus pasidaro lengviau ir geriau.
  • Galima paprašyti suaugusiųjų kaip nors sureaguoti į patyčių situacijas, pvz., klasės auklėtojas gali pasikalbėti su tais vaikais, kurie tyčiojasi, gali surengti klasės valandėlę apie patyčias ir tokiu būdu pamėginti su vaikais aptarti tokį elgesį.
  • Su suaugusiaisiais galima pasitarti, kaip gali pats reaguoti į patyčias. Pvz., iki šiol mėginai jas ignoruoti, tačiau patyčios tęsiasi. Gal tavo mama, tėtis ar mokytojas turės idėjų, kaip kitaip galėtum reaguoti?

Patiri ar stebi patyčias? Nori su kuo nors apie tai pasikalbėti?
Kreipkis į „Vaikų liniją“ nemokamu telefonu 116 111 kasdien nuo 11 iki 21 val., interneto svetainėje www.vaikulinija.lt parašyk laišką ar diskutuok su bendraamžiais.