Elektroninės patyčios – tai virtualioje erdvėje pasireiškiantis agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą (-us). Elektroninės patyčios gali vykti socialiniuose tinkluose, pokalbių svetainėse, žinutėmis, elektroniniais laiškais ir pan.
Elektroninių patyčios formos gali būti įvairios:
-
Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai vaikas yra įžeidinėjamas asmeninėmis žinutėmis arba viešai, kitiems matant ar girdint, o tai gali sukelti baimės ir gėdos jausmą patyčias patirtiančiam vaikui. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas pravardžiuojamas.
-
Šmeižimas internete, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina „pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus apie tai, tokiu būdu skleisdamos klaidingą informaciją.
-
Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimišku ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas norėdamas pajuokauti, sukuria netikrą bendraklasės profilį socialiniame tinkle ir jos vardu rašo žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.
-
Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais.
-
Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų / bendraklasių grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
-
Internetinis persekiojimas, kuomet grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.
-
Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete. Vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje, taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš vaiką.
Dažnai skirtingos patyčių formos būna susijusios tarpusavyje, t.y. „realaus“ gyvenimo veiksmai persikelia į virtualų pasaulį ir atvirkščiai. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo (netinkamo komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos), vėliau ši informacija gali plisti virtualioje erdvėje, kiti žmonės gali ją komentuoti ir persiųsti savo pažįstamiems, draugams. Net ir pašalinus informaciją iš virtualios erdvės, prieš tai padarytos jos kopijos gali būti platinamos toliau, tad elektroninės patyčios gali tęstis 24 valandas per parą.
Elektroninių patyčių padariniai dažnai būna sunkesni nei vykstančių, pavyzdžiui, mokykloje, nes virtualios patyčios greitai plinta, jų plitimas sunkiai kontroliuojamas. Greitai plintanti informacija lyg vėl ir vėl atkartoja patyčių situaciją, o tai žeidžia patyčias patiriantįjį ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus, gali mažėti vaiko pasitikėjimas savimi, kilti pyktis dėl išgyventos neteisybės, atsirasti noras praleidinėti pamokas, vengti eiti į mokyklą, gali prastėti vaiko akademiniai rezultatai.
Šiandieninis gyvenimas atrodo sunkiai įsivaizduojamas be interneto ir veiklos jame. Tad internetas tampa ir arena, kurioje įvyksta įvairus žeminantis elgesys. Ar gali būti, kad internetui ir technologijoms užimant tokią didelę kasdienio gyvenimo dalį ir vaikų tarpusavio patyčios keičia vietą ir iš mokyklų keliasi į internetą?
Įvairių tyrimų ir apklausų duomenimis, daugiau patyčių įvyksta ne internete. Pasaulinės sveikatos organizacijos vykdomo Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) 2017-2018 m. duomenimis elektronines patyčias Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, iš kitų internete tyčiojosi 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Šiame tyrime apklausiama reprezentatyvi 11-15 m. amžiaus vaikų grupė. Patyčių paplitimas mokykloje ar kitokioje fizinėje erdvėje šioje amžiaus grupėje yra šiek tiek didesnis nei elektroninių – patyčias patyrė 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.
Tiek pagal mokykloje ar kitoje fizinėje aplinkoje vykstančių, tiek pagal elektroninių patyčių paplitimą tarp mokinių Lietuvos rodikliai yra vieni didžiausių iš visų tyrime dalyvvusių šalių – skirtingose amžiaus grupėse Lietuva visur patenka į penketuką šalių, kuriose didžiausia mokinių dalis patyrė patyčias ar patys tyčiojosi iš kitų internete.
Vaikų linijos atlikta mokytojų apklausa parodė, kad nuotolinio mokymo, vykusio 2020 m. pavasarį metu mokytojai žymiai rečiau, nei mokykloje vykusių pamokų metu pastebėdavo žeminantį elgesį, o taip pat rečiau sulaukdavo mokinių pagalbos prašymo dėl iškilusių patyčių situacijų. Išsamesnius duomenis artimiausiu metu skaitykite čia. Natūralu, kad neturėdami galimybės susitikti, vaikai išties rečiau susidurdavo ir su žeminančiu elgesiu fizinėje erdvėje. Visgi neturime duomenų, kiek vaikų nuotolinio mokymosi metu patirdavo elektronines patyčias. Tarptautinio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, elektronines patyčias patiria beveik ketvirtadalis 11-15 m. amžiaus vaikų. Tad tikėtina, kad ir nuotolinių pamokų metu ne mažesnis skaičius vaikų galėjo susidurti su patyčiomis internete, ypač atsižvelgiant į tai, jog internetas ir technologijos tuo metu buvo bene vieninteliu įmanomu vaikų tarpusavio bendravimo būdu.
Vaikai ne visuomet drįsta dėl patiriamų ar pastebėtų patyčių kreiptis pagalbos į mokytojus ar kitus suaugusiuosius. Tikėtina, kad nuotolinio mokymosi metu kreiptis pagalbos gali būti dar sunkiau, nes mokytojai nėra paprastai prieinami, jie nėra fiziškai šalia vaikų, todėl vaikams reikia rasti jiems tinkamą nuotolinį kanalą, kuriuo jie galėtų kreiptis pagalbos.
Todėl labai svarbu, kad nuotolinio mokymo laikotarpiu mokykloje būtų peržiūrima patyčių ir smurto prevencijos bei intervencijos tvarka, ji turi būti pritaikyta nutolinio mokymo ypatumams, o vaikams ir tėvams reikia prieinamais būdais paaiškinti, kada ir kaip jie gali kreiptis pagalbos į mokyklos darbuotojus. Išsamesnes Nacionalinės švietimo agentūros ruoštas rekomendacijas, kaip vykdyti smurto ir patyčių prevenciją mokantis nuotoliniu būdu rasite čia.
O taip pat rūpinantis vaikų saugumu nuotolinių pamokų metu, siekiant užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, galinčioms įvykti ir per nuotolines pamokas, svarbu naudotis technologinėmis saugumo galimybėmis. Apie jas galite paskaityti Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Susisiekimo ministerijos paruoštose rekomendacijose mokytojams, kaip rūpintis internetiniu saugumo nuotolinių pamokų metu čia.
Net jei ir nepastebite vykstančių patyčių nuotolinėse pamokose, tai nereiškia, kad jūsų mokiniai nepatiria elektroninių patyčių. Vaikai drąsiau kreipsis pagalbos į mokytojus ar kitus mokyklos suaugusiuosius, jei bus skatinami į juos kreiptis, o taip pat iš vaikų žinome, kad jie noriau kreipiasi į tuos suaugusius, kurie rimtai ir nuosekliai reaguoja į pastebimas arba pranešamas patyčias. Jei suaugusieji kviečia kreiptis pagalbos, tačiau vaikai mato, kad tie patys suaugusieji nereaguoja į kai kurias patyčų apraiškas – tuomet pagalbos nesikreipia ir bando su patyčiomis tvarkytis patys.
Kaip galite padrąsinti vaikus kreiptis į jus pagalbos dėl elektroninių patyčių:
-
Pasakykite vaikams, kad jie gali į jus kreiptis elektroninių patyčių atvejais. Tinkami momentai tokiam padrąsinimui gali būti klasės valandėlė apie saugumą internete ir ten kylančius sunkumus, teminis užsiėmimas apie elektronines patyčias, mokslo metų pradžioje vykstantis bendravimo ir saugaus elgesio taisyklių priminimas. Jei vaikai galėtų į jus kreiptis nuotoliniu būdu, nurodykite jums priimtiną būdą – pvz. elektroninį paštą, bendravimui skirtą programėlę ar pan.
-
Trumpai ir struktūruotai reaguokite į pastebėtas žeminančio elgesio situacijas internete. Įsivaizduokime, kad nuotolinės pamokos metu pastebite žeminantį komentarą parašytą vieno vaiko kitam. Gali kilti pagunda netrukdyti pamokos laiko ir su komentarą parašiusiu vaiku pasikalbėti po pamokos. Tačiau tai reiškia, kad likusi dalis klasės nematys jūsų reakcijos ir greičiausiai pagalvos, kad mokytojas tiesiog nekreipė dėmesio į pamatytą žeminimą. Todėl trumpas visiems vaikams girdimas ar matomas sureagavimas yra labai svarbus. Pvz. pakanka pasakyti, ką pastebėjote ir kuo tas elgesys netinkamas: „Aš matau, kas parašyta. Toks komentaras skaudina kitą vaiką“. Tokia reakcija siunčia aiškią žinutę ir žeminančiame elgesyje dalyvaujantiems vaikams, ir jas stebintiems – kad šis mokytojas pastebi ir stabdo netinkamą elgesį, tad galima į jį kreiptis pagalbos.
-
Paklauskite vaikų, kas vyksta, jei jums kyla įtarimas, kad kažkas iš vaikų gali patirti elektronines patyčias. Jūs galite pastebėti tam tikrus vaiko emocijų ir elgesio pasikeitimus, galit nugirsti vaikų kalbas apie kažką, kas vyksta internete – jei tuo domėsitės, tikėtina, kad atsiras vaikų, papasakosiančių jums, kai internete vyks kažkas tikrai nemalonaus.
-
Veskite prevencinius užsiėmimus apie bendravimą interte ir ten kylantį nemalonų elgesį. Tokie užsiėmimai yra ne tik laikas vaikams pažinti vienas kitą ne mokymosi kontekste, bet ir puiki proga jums daugiau sužinoti bei pajausti, kokių patirčių internete turi vaikai, kokių žinių jiems trūksta, o su kokiomis interneto naujovėmis jie gali supažindinti ir jus.
-
Išnaudokite įvairias progas kalbėti su vaikais apie pagalbos vienas kitam ir emocinės paramos prasmę. Vaikai kartais nenori kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, nes jiems atrodo, kad suaugę niekuo negali padėti arba negali sustabdyti plintančių patyčių. Ne mažiau už patyčių sustabdymą svarbu, kad vaikas gautų palaikymą ir emocinę paramą – o tai gali suteikti kiekvienas žmogus. Analizuodami su vaikais įvairias situacijas, kuomet žmonės susiduria su iššūkiais ir kreipiasi pagalbos į šalia esančius, galite ugdyti labai svarbų vaikų įgūdį – kreiptis pagalbos tuomet, kai patys negali išspręsti kilusios situacijos.
Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turi būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Jei mokyklos darbuotojams nėra iki galo aišku, ką jie turi daryti sužinoję apie elektronines patyčias, svarbu yra inicijuoti diskusiją ir susitarti dėl skirtingas pareigas užimančių mokyklos darbuotojų veiksmų.
Svarbiausi mokykloje dirbančių suaugusiųjų veiksmai elektroninių patyčių situacijose:
-
Surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Kuo daugiau mokyklos darbuotojai turi informacijos, tuo aiškesnis yra veiksmų planas.
-
Išsaugoti įrodymus – padaryti ekrano nuotrauką ar kitu būdu užfiksuoti įvykį.
-
Įvertinti grėsmę vaikui, jo sveikatai – tai gali lemti veiksmų skubumą ir būtinybę kreiptis pagalbos į policiją.
-
Įvertinti, kas iš mokyklos darbuotojų turėtų dalyvauti tolesniame situacijos sprendime ir informuoti apie elektronines patyčias atsakingus darbuotojus.
-
Pranešti apie įvykį tėvams – tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Jei nutariama, kad nepakanka pranešti telefonu, tuomet reikėtų inicijuoti atskirus pokalbius su nukentėjusio vaiko ir patyčias inicijavusiojo tėvais.
-
Inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Jei svarbu – pasiūlykite vaikui emocinę ar psichologinę paramą, aptarkite jo saugumo planą: kaip jis gali apsisaugoti nuo pasikartojančių patyčių, kur jam derėtų kreiptis, jei patyčios kartosis.
-
Pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Esant būtinybei pasiūlyti emocinę ar psichologinę pagalbą.
-
Kalbėtis su vaikais stebėtojais apie jų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose. Kartais elektroninių patyčių atvejus stebi beveik visi klasės vaikai, jų vaidmuo itin svarbus sustabdant patyčias. Todėl svarbu suteikti mokiniams informaciją, kokia yra jų atsakomybė patyčių situacijose ir kaip jie gali prisidėti prie elektroninių patyčių sustabdymo. Daugiau informacijos apie aktyvaus stebėtojo vaidmenį rasite šiame lankstinuke.
-
Įvairiais tėvams priimtinais būdais komunikuokite apie temas susijusias su vaikų saugumu internete ir elektroninėmis patyčiomis. Jei mokykloje mokote tam tikrų saugaus naudojimosi internetu įgūdžių – papasakokite apie tai ir tėvams. Kai tėvai yra informuoti, žino, ko moko mokykla, kokios yra mokykloje ugdomos saugaus elgesio internete taisyklės – jiems lengviau tokias pačias taisykles diegti ir namuose.
Kartais gali atrodyti, kad saugus vaikų elgesys internete – tai ne mokyklos, o tėvų reikalas. Visgi šiandienos mokykloje, kurioje technologijos ir jų naudojimas užima reikšmingą vietą, didelis vaidmuo vaikų skaitmeninio raštingumo ugdymui tenka būtent mokyklai ir mokytojams. O kartais tėvams išties trūksta žinių ir informacijos apie saugų medijų naudojimą, tad mokytojai jiems gali būti itin svarbus informacijos apie tai šaltinis. Išnaudokite įvairius bendravimo su tėvais kanalus ir dalinkitės su tėvais vertinga informacija – per tėvų susitikimus, nuotolines klasių grupes (Facebook‘e, messenger‘yje, viber‘yje ar kitose bendravimo programėlėse), elektroninį dienyną.
-
Nurodykite, kur tėvai gali rasti informacijos apie vaikų saugumą internete ir elektronines patyčias. Štai keletas vertingų informacijos šaltinių, kuriuos galite nurodyti tėvams:
-
internete.bepatyciu.lt – skyriuje tėvams yra įvairios informacijos apie tėvų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose.
-
draugiskasinternetas.lt – pati įvairiausia informacija vaikams, tėvams, mokyklų darbuotojams apie saugų elgesį internete, vykstančius renginius, mokymus, o taip pat ir apie technines galimybes rūpintis vaikų saugumu internete.
-
auguinternete.lt – informacija tėvams, mokytojams ir tiems, kurie „auga“ internete.
-
svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeidžiantį turinį.
-
Būtinai supažindinkite su jūsų mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarka, taip pat su tuo, kokių veiksmų mokykla imasi sužinojusi apie elektronines patyčias.
-
Tėvų susirinkimų metu kalbėkite apie vaikų žeminantį elgesį internete – kaip jį atpažinti, koks yra tėvų vaidmuo sprendžiant patyčių internete situacijas. Vaikų linijos specialistų ruoštų tėvams skirtų užsiėmimų pavyzdžių galite rasti štai čia.
-
Jei kviečiate pokalbiui nukentėjusio ar elektronines patyčias iniciavusio vaiko tėvus, pasiruoškite šiems pokalbiams ir kurkite kuo labiau bendradarbiaujančią atmosferą. Mokyklose iki šiol yra įprasta, kad tėvai asmeniniam pokalbiui kviečiami tik iškilus tam tikriems sunkumams ar vaikui netinkamai elgiantis, tad tėvai tikrai atsineša daug emocijų į pokalbius su mokyklos darbuotojais. Pokalbiai bus konstruktyvesni, jei jų metu:
-
Naudosite aktyvaus klausymo įgūdžius;
-
Situaciją tyrinėsite atvirais klausimais;
-
Priimsite tėvų jausmus juos atspindėdami, bet nereaguodami pernelyg asmeniškai, pvz. „Suprantu, kad supykote“, „Tikiu, kad tai galėjo jus nuvilti“ ir pan.;
-
Įvardinsite, koks yra pokalbio tikslas ir kviesite kartu rasti būdus padėti vaikui (ne nubausti, ne apkaltinti, o padėti);
-
Pokalbį pabaigsite apibendrinimu ir aiškiu susitarimu.
Vertinga po kurio laiko suorganizuoti dar vieną susitikimą su tėvais, kurio metu aptarti, kaip sekėsi spręsti situaciją, kaip sekasi šiuo metu ir jei reikia – numatyti, kokių tolesnių veiksmų reikia.
Patyčių ir kitokio žeminančio elgesio intervencija bei prevencija privalo tęstis ir nuotolinio mokymo metu. Nacionalinė švietimo agentūra paruošė rekomendacijas, kaip pritaikyti mokykloje egzistuojančią smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarką nuotoliniam mokymuisi rasite čia. Jei jūsų mokykloje vis dar nėra aptarta, kaip yra sprendžiami patyčių ir kitokio žeminančio elgesio atvejai, iškylantys nuotolinio mokymosi metu – būtinai paprašykite mokyklos administracijos šiuos klausimus išaiškinti visai mokyklos bendruomenei.
Ne mažiau svarbu, kad nuotolinio mokymosi metu vaikai ir toliau galėtų su klasės auklėtoju gvildenti klasės socialiniam gyvenimui svarbius klausimus. Tad svarbu, kad klasės gyvenime išliktų klasės valandėlės, kuriose vietos atsirastų ir žeminančio elgesio, patyčių temoms. Vaikų linijos specialistai paruošė keletą užsiėmimų apie elektronines patyčias, tinkamų taikyti nuotolinių pamokų metu. Užsiėmimų aprašymus rasite čia.
