Patyčios mokykloje: „Jei nori išgyventi klasės džiunglėse, turi pasirūpinti, kad nebūtum tas, kurį visi puola“

2024-12-05

Mokslo metams įsibėgėjus, mokiniai jau apsipranta su mokymosi ritmu ir uoliai mokosi, dalyvauja popamokinėse veiklose bei draugauja su bendraklasiais. Tačiau daliai jų kasdienybę temdo mokykloje patiriamas stresas ir patyčios. Nors apie šią opią jaunimo problemą kalbama jau ne vienus metus, ji vis dar nesulaukia pakankamai visuomenės dėmesio. Naujausiais tyrimų duomenimis, net trečdalis paauglių yra patyrę patyčias, daugiausia – iš bendraamžių.

Jautriai, bet kartu realistiškai apie patyčias ir jų poveikį jaunuoliams kalba nyderlandų rašytoja Goedele Ghijsen savo knygoje „Atsarginis išėjimas“. Kritikų palankiai įvertintame ir apdovanojimų pelniusiame kūrinyje pasakojama apie tris paauglius, priverstus kartu gyventi klasės džiunglėse. Kiekvienas iš jų kariauja savą karą, kuriame draugystė ir konkurencija susipina su pykčiu ir baime. Kiekvienas su bendraklasiais kuria santykius savaip. Įtampa auga, kol bomba netikėtai sprogsta. Pasekmės herojų gyvenimus gali pakeisti amžiams.

Šiame romane autorė nagrinėja šiuolaikinės jaunystės realijas, drąsiai aprašo patyčių naštą ir kviečia skaitytojus susimąstyti apie empatiją, supratimą ir tai, kaip svarbu atrasti stiprybės kalbėtis apie savo skausmus.

Anot psichologės Rugilės Šatės, knyga „Atsarginis išėjimas“ skatina atkreipti dėmesį į paauglių problemas ir ieškoti sprendimų. Joje aptariamos ne tik patyčių, bet ir pirmosios meilės, karo konteksto, nepriežiūros, santykių su tėvais, mokymosi sunkumų, draugysčių patirtys, su kuriomis vienu ar kitu aspektu susiduria kiekvienas paauglys. Nors romanas pasakoja apie skaudžius gyvenimo iššūkius, bet kartu suteikia viltį, kad net tamsiausiomis akimirkomis gali gimti ryšiai ir supratimas.

Apie patyčių poveikį ir knygos svarbą kalbamės su rašytoja Goedele Ghijsen.

Kodėl, jūsų nuomone, patyčios yra tokia paplitusi problema šiuolaikinėje visuomenėje? Kokie veiksniai, jūsų manymu, prisideda prie patyčių?

Daugelis mokytojų, perskaičiusių šią knygą, man sakė: „Deja, patyčios visada buvo ir bus.“ Bijau, kad daugumai žmonių yra būdinga rodyti, kad yra stipriausi ir gali viską kontroliuoti. Knygos pradžioje Miro mano, kad geriau būti atstumtai, nei tapti patyčių taikiniu. Grupėse dažnai būna taip: jei nori išgyventi klasės džiunglėse, turi pasirūpinti, kad nebūtum tas, kurį visi puola. Ir tai neretai viską apsunkina.

Anksčiau patyčios vykdavo tik mokyklos, klasės ribose, o dabar jos tęsiasi ir už mokyklos ribų. Esame visada prieinami, todėl smurtas pereina ir į virtualiąją erdvę. Tai dar labiau apsunkina padėtį tiek patyčių aukoms, tiek mokytojams, bandantiems išspręsti problemą.

Kodėl pasirinkote paauglių gyvenimą kaip pagrindinę temą? Kas, jūsų manymu, daro šį gyvenimo etapą tokį sudėtingą ir įdomų?

Man buvo natūralu rašyti apie paauglius. Daugiau nei dvidešimt penkerius metus mokau paauglius ir, be abejo, iš savo patirties žinau, kokią įtaką tas laikotarpis turi žmogaus gyvenimui. Be to, aš pati labiausiai mėgstu skaityti jaunimo knygas, kuriose personažai auga ir keičiasi. Argi kiekvienas neieškome geriausio būdo gyventi? Net ir suaugę?

Kaip kūrėte knygos personažus? Galbūt juos įkvėpė tikri žmonės?

Manau, kad būtų neteisinga rašyti apie tikrus mokinius, nebent gaučiau jų leidimą aprašyti jų gyvenimus. Tačiau visi paaugliai, kuriuos per daugelį metų pažinau dirbdama mokytoja, padėjo sukurti Nadešą, Miro ir Janą. Rašytojas tarsi pasisavina detales iš įvairių žmonių ir iš jų sulipdo personažus. Vieno žmogaus užsispyrimas susijungia su kito stipria valia, o vaiko, kuris turėjo bėgti iš namų, skausmingas žvilgsnis – su kito švelniu žvilgsniu. Taip gimsta personažai, kurie galėtų būti tikri žmonės, tačiau iš tiesų aprašomi ne konkretūs asmenys.

Koks svarbiausias kiekvieno iš pagrindinių veikėjų charakterio bruožas?

Mano sukurti personažai yra sudėtingi ir daugiasluoksniai. Nadešas yra patyręs karo baisumų, stengiasi išvengti konfliktų. Tačiau jų išvengti neįmanoma, nes klasėje kyla savotiškas karas. Miro drąsiai bando pradėti naują gyvenimą, nes ankstesnėje mokykloje patyrė patyčias. Tačiau nesugijusios žaizdos daro ją labai pažeidžiamą naujoje mokykloje. Jana klasėje užsidėjusi kietos mergaitės kaukę, o iš tiesų yra labai švelni ir rūpestinga vyresnioji sesuo.

Kodėl, jūsų nuomone, veikėjai elgiasi taip, kaip elgiasi? Kokios yra jų sprendimų ir veiksmų priežastys?

Mes, žmonės, esame įpratę laikytis įprastų elgesio modelių, padedančių mums jaustis saugiems. Tačiau kartais būtent šie modeliai veda prie konfliktų, nes žmonės nedrįsta būti atviri ir pažeidžiami. Ši istorija apie paauglius, kurie dėl savo amžiaus ne visada supranta, kaip jų veiksmai gali paveikti kitus.

Kaip manote, ko jaunimas gali pasimokyti iš šios istorijos?

Mano tikslas rašant – ne moralizuoti, o pasakoti individualias istorijas. Nors viena iš „Atsarginio išėjimo“ temų yra patyčios, aš sąmoningai nesiekiau parašyti knygos apie šią problemą. Žinoma, knygoje galima rasti ir gilesnių problemų. „Atsarginio išėjimo“ skaitytojas supras, kad kiekvienas nešamės savo naštą ir turime stengtis nesukelti papildomų sunkumų kitiems. Svarbu ginti tuos, kurie yra skriaudžiami, bet kartu nepamiršti, jog net skriaudikai viduje nori būti geri, kad ir kaip blogai jie elgtųsi.

Ar sutiktumėte, kad ši knyga gali padėti patyčias patiriantiems vaikams ir paaugliams?

Labiausiai tikiu, kad ši knyga padės tiems paaugliams, kurie dažniausiai tyli. Skaitydami „Atsarginį išėjimą“, jie galės išmokti pasisakyti. Taip pat tikiuosi, kad ši istorija sukrės ir besityčiojančius jaunuolius, privers juos susimąstyti apie savo elgesį. Tie, kurie patys yra patyrę patyčias, dažniausiai nenori apie tai skaityti.

Ką norite, kad skaitytojai jaustų perskaitę šią knygą? Kokias vertybes norite perteikti?

Kaip jau sakiau, mano tikslas ne moralizuoti, o tiesiog papasakoti istorijas. Skaitydami „Atsarginį išėjimą“, pirmiausia sužinosite, kaip patyčios paveikė Miro gyvenimą. Tačiau ši knyga privers jus susimąstyti ir apie Janos šeimą, ir apie Nadešą, kuris turėjo palikti savo namus ir pradėti naują gyvenimą.

Kokią žinią norėtumėte perduoti mokytojams, tėvams ir kitiems suaugusiesiems, skaitantiems šią knygą?

Kiekvienas iš mūsų nešamės savo istoriją, paaugliai nėra išimtis. Svarbu suprasti, kad jie tiesiog stengiasi rasti savo vietą pasaulyje, todėl verta išklausyti jų patirtis.

 

„Aš nežinau, koks šiandien Tavo gyvenimas, bet galiu patikinti, kad perskaičius knygą jis bus kitoks. Ši knyga padeda suvokti, kad po kiekvienu netinkamu elgesiu slepiasi skaudi istorija. Ji dovanoja viltį, kad gali būti geriau, jei laiku pasirūpinsi savimi. Tikroji pergalė – knygą praaugęs skaitytojas. To ir linkiu. Augti link pasirūpinimo savimi“, – linki psichologė Rugilė Šatė.

Patyčios gali ir turi liautis! Nors situacija gali pasirodyti beviltiška, visuomet yra išeitis, būdas užkirsti kelią patyčioms. Jei tu ar asmuo iš tavo aplinkos patiria patyčias, psichologinę pagalbą gali gauti telefonu 116 111. Daugiau informacijos apie patyčias ir kaip jas suvaldyti – www.bepatyciu.lt.

 

Knygos „Atsarginis išėjimas“ ieškokite terrapublica.lt bei visose knygų pardavimo vietose. Knygos leidimą finansavo Europos Sąjunga pagal programą „Kūrybiška Europa“. Knyga išleista įgyvendinant projektą „Kraunasi... kultūra“.