● Apšilimo žaidimas „Pažinkime geriau vienas kitą“. Vaikai traukia spalvoto popieriaus
juosteles, ant kurių užrašyti įvairūs klausimai (ką tau labai gerai sekasi daryti?, ką sekasi
daryti sunkiau?, ką mėgsti veikti laisvalaikiu?, į kokią šalį svajoji nukeliauti? ir t. t.).
Pasakome vaikams, jog kartais nelengva apie save kalbėti, jei jaučiame, kad kitiems
vaikams neįdomu tai, ką pasakoju arba nerimaujame, kad vaikai gali juoktis iš to, ką
pasakysiu. Todėl pabrėžiame, jog ypatingai svarbu būti atidžiais klausytojais – klausytis, kai
kitas kalba, nepertraukinėti ir nekomentuoti;
● Toliau po žaidimo kalbame su vaikais apie patyčias – situacijas, kai vaikai šaiposi, juokiasi
iš kito. Kartu su vaikais įvardiname, kas yra patyčios: tai įvairūs veiksmai, kai vieni vaikai
tyčia sako ar daro kažką nemalonaus, skaudaus kitam vaikui. Tai netinkamas elgesys –
niekas neturi teisės tyčiotis iš kito vaiko;
● Skaitome vaikams istorijas apie kelis jų bendraamžius, kurie patyrė patyčias savo klasėje ir
norėjo jas sustabdyti. Aptariame perskaitytas istorijas, diskutuojame klausimais: ar
teisingai pasielgė istorijos herojai?, kaip aš būčiau pasielgęs?, kokiais dar būdais galima
stabdyti patyčias?;
● „Vaikų linijos“ filmuko „Nelauk, kol sunkumai užaugs. Papasakok!“ žiūrėjimas. Pokalbis
apie tai, kokios mintys, įspūdžiai ar jausmai kilo, žiūrint šį filmuką, kokiose situacijose
vaikams būna sunku mokykloje/darželyje/dienos centre, kas tokiose situacijose gali padėti;
● Šūkio stebėtojams drąsinti kūrimas. Vaikai suskirstomi į grupeles po 3, duodamas A3
formato lapas, flomasterių, pieštukų. Vaikams reikia sugalvoti kokį nors šūkį, kuriuo
patyčias stebintys vaikai būtų raginami nebūti abejingi ir stabdyti patyčias. Šūkį vaikai turi
ne tik užrašyti, bet ir jį nuspalvinti, apipiešti, o vėliau pristatyti.