Nemažai mokinių vengia įsitraukti į stebimas patyčias ir padėti skriaudžiamam vaikui, nors ir sielojasi dėl to. Vaikai, stebintys patyčias, vengia akivaizdžiai į jas reaguoti, nes mano, kad:

  • patys gali tapti patyčių auka;
  • dar labiau pakenks aukai;
  • nesulauks jokio palaikymo iš kitų mokinių ar mokytojų.

Pokalbiai su vaikais atskleidžia, kad labai dažnai jiems nėra malonu stebėti patyčias. Stebint patyčias ir nepadedant aukai nemažai daliai vaikų baisu ir gėda. Taigi nesvarbu, kokį vaidmenį atlieka vaikai, – patyčios veikia kiekvieną.

Jei žinote ar įtariate, kad Jūsų vaikas stebi patyčias
  • Paskatinkite vaiką papasakoti apie patyčias, kurias stebėjo. Aptarkite, kaip jis jaučiasi, ką patiria.
  • Jeigu sužinojote vykstant patyčias, praneškite apie tai mokyklos darbuotojams. Galite tai padaryti anonimiškai.
  • Pakalbėkite su savo vaiku apie smurtą, patyčias. Paklauskite, kaip jis elgtųsi, jeigu stebėtų patyčias arba pats taptų jų auka. Tokios diskusijos – pirmas žingsnis problemos sprendimo link. 
Jei vaikas stebi elektronines patyčias

Jeigu jūsų vaikas neįsitraukia į elektronines patyčias – nėra skriaudžiamas ir neskriaudžia kitų, tai dar nereiškia, kad jam ši problema nėra aktuali. Vaikas gali tapti patyčių stebėtoju, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, matyti žeidžiančius komentarus internete ir kt. Patyčių stebėtojų vaidmuo yra be galo svarbus. Paprastai vaikų, kurie tiesiogiai neįsitraukia į patyčias, yra daugiau negu skriaudėjų. Stebėtojai gali palaikyti skriaudėjus paspausdami mygtuką „patinka“ („like“) po komentaru, persiųsdami provokuojančią informaciją kitiems arba tiesiog niekaip nereaguodami į vykstančias patyčias elektroninėje erdvėje. Toks stebėtojų elgesys gali dar labiau žeisti patyčias patiriantįjį. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems. 

Paskatinkite patyčias internete stebintį vaiką:

  • Parodyti savo nepritarimą – komentuoti pozityviai, paskatink kitus vaikus liautis.
  • Ne „like‘inti“ ir ne „share‘inti“ nepagarbių, kitus vaikus žeidžiančių komentarų, vaizdų ar filmukų.
  • Būti draugiškam su tuo, kuris patiria patyčias, pvz., įvardinti, jog žino, kad netiesa tai, ką kiti kalba, kad nepritaria patyčioms.
  • Informuoti suaugusiuosius, jei situacija nesiliauja. 

Patyčios gali ir turi liautis!

Jas galime sustabdyti tik bendromis mūsų visų pastangomis