Kartais galima išgirsti visokių įdomių minčių apie patyčias, pavyzdžiui, kad reikia nekreipti dėmesio į patyčias arba kad patyčias patiriantys vaikai patys prisiprašo tokio elgesio. Ar tikrai taip yra? Tarp žmonių pasitaiko paplitusių neteisingų įsitikinimų apie patyčias, kurie trukdo suaugusiems tinkamai reaguoti į patyčias, o vaikams – kreiptis pagalbos. Šati keletas tokių minčių.
MITAS: Visi vaikai tyčiojasi vieni iš kitų – tai visai normalus elgesys. Juk jie tai daro tik norėdami pajuokauti!
TIESA: Ar yra tekę išgirsti tokį pasakymą: „Nekreipk dėmesio! Kas jau čia bus, jei į kiekvieną kepštelėjimą taip reaguosi? Juk visi vaikai taip elgiasi“. Kartais manoma, kad patyčios yra visiems vaikams būdingas elgesys, todėl į tai neverta kreipti dėmesio. Iš tikrųjų vaikai gali bendrauti ir be patyčių – pavyzdžiui, Švedijoje nuo patyčių kenčia tris kartus mažiau vaikų negu Lietuvoje. Tai rodo, kad ši elgesio forma būdinga ne visiems vaikams. O reaguoti į tai svarbu todėl, kad patyčios skaudina tuos, kurie jas patiria, ir kartais tuos, kurie jas tik stebi.
MITAS: Patyčių visada buvo ir bus – jų niekaip neįmanoma sustabdyti.
TIESA: Turime sutikti, kad patyčios nėra nauja elgesio forma. Jei paklaustumėte savo tėvų ir senelių, jie tikrai turėtų ką jums papasakoti apie patyčias iš savo vaikystės, pavyzdžiui, kokias pravardes mokykloje turėjo. Netiesa, kad patyčių neįmanoma sustabdyti. Tam, kad jų sumažėtų, visų pirma reikia apie jas kalbėti ir informuoti apie tai suaugusiuosius.
MITAS: Vaikai privalo patys apsiginti nuo patyčių.
TIESA: Kartais suaugusieji pataria vaikams: „Būk vyras! Tvarkykis su tuo pats“, „Pirmas nepradėk peštis su kitais, bet jei kas nors prie tavęs lenda – duok atgal taip, kad daugiau nebelįstų“. Neretai suaugusieji mano, kad vaikai gali patys vieni išspręsti patyčių situacijas ar pakovoti už save. O kaip su jomis susidoroti ir kaip būti „tikru vyru“, kai tyčiojasi ne vienas, ne du, o trys, keturi ir daugiau vaikų? Kaip vienam sustabdyti patyčias, kai kiti klasės vaikai nepadeda? Vaikams, patiriantiems patyčias, labai reikia aplinkinių žmonių pagalbos – juos gali paremti kiti klasės draugai būdami su jais ir padėdami iškęsti patyčias, gali padėti ir suaugę žmonės: mokytojai, tėvai.
MITAS: Patyčios gali padėti vaikams sustiprėti, užsigrūdinti. Juk kiekvienas vaikas turi mokėti kovoti už save – patyčios yra puikus būdas to išmokti!
TIESA: Tikrai svarbu, kad kiekvienas mokėtume apsiginti. Bet ar patyčios gali to išmokyti? Skyrelyje apie patyčių keliamus jausmus aptarėme, kad jos sukelia daug skausmingų patyrimų ir jausmų. Taigi patyčios ne stiprina vaikus, bet kaip tik sukelia daug neigiamų jausmų ir gali ilgai palikti skausmingų patyrimų.
MITAS: Prasitarti suaugusiesiems, kad iš tavęs tyčiojasi, yra blogai – taip tu tampi skundiku.
TIESA: Dažnai manoma taip: jei pasakoji suaugusiesiems, kaip su tavimi elgiasi kiti vaikai arba ką kiti vaikai negera padarė kitam vaikui, tu esi skundikas. NETIESA! Tik papasakojus kam nors apie patyčias galima pradėti jas spręsti. Kuo dažniau tylima apie patyčias, tuo lengviau skriaudėjams tyčiotis – juk vis tiek niekas iš suaugusiųjų apie tai nesužinos! Jei iš tavęs tyčiojasi, labai svarbu apie tai papasakoti kam nors iš suaugusiųjų. Tai nėra skundimas – tai yra pagalbos prašymas. Tu turi teisę būti saugus ir gauti pagalbą, jei susiklosto situacijų, kurias sunku išspręsti vienam.
MITAS: Fizinis smurtas yra skaudesnis negu šaipymasis žodžiais. Žodis – ne kumštis, juo mėlynių nepaliksi ir žmogaus neužmuši.
TIESA: Galbūt tau yra tekę išgirsti tokį pasakymą: „Nekreipk dėmesio – juk tai tik žodžiai! Maža ką žmonės prišneka“. Vis dėlto nekreipti dėmesio į žeidžiančius žodžius yra labai nelengva – žodžiai, kaip ir veiksmai, gali labai skaudinti ir ilgai išlikti mūsų atmintyje. Neretai suaugusieji, kartais ir patys vaikai, labiau linkę reaguoti į fizinius veiksmus, pvz., pastūmimą, įspyrimą, smūgį kumščiu, – jei jau vaikai pradeda muštis, tai atrodo išties rimta. Tačiau žodžiai žmogų gali skaudinti ne mažiau negu smūgis, kartais net ir labiau.
Patiri ar stebi patyčias? Nori su kuo nors apie tai pasikalbėti?
Kreipkis į „Vaikų liniją“ nemokamu telefonu 116 111 kasdien nuo 11 iki 23 val. arba prisijunk prie „Vaikų linijos“ svetainės vaikulinija.lt ir parašyk mums laišką, susirašinėk pokalbiais internetu su budinčiais konsultantais arba pabendrauk su bendraamžiais „Vaikų linijos“ diskusijų forume.
